Parodyk savo kvepalus, pasakysiu, kas tu. Kaip manot, - tiesa?
Šaukiu 100 kartų “taip”! Egzistuoja netgi tam tikri įsigalėję stereotipai, kuriuos dažnai ir pasitvirtinu, bendraudama su senais ir naujai sutiktais pažįstamais.
Pavyzdžiui:
Comme des Garcons, Le Labo, Etat Libre d’Orange - reklamos, dizaino agentūrų, architektų ir kitų kūrybiškų profesijų brandai. Juos sutiksit šiuolaikinio meno parodų atidarymuose, madingose natūraliųjų vynų vietose.
Amouage, Byredo, Barrois, Parfums de Marly, Initio, Sospiro, Kilian, Terenzi ir kiti populiariausieji - sekančiųjų trendus kvepalai; neišsiskirti iš minios - didelis privalumas. Be to, šitie vardai mirga kvepalų dalybų grupėse, kurios dar labiau, tiesiog iki išprotėjimo, juos išpopuliarina ir prabangą padaro pigia ir prieinama visiems.
Vintažai, visokios mažai kam žinomos keistenybės ir retenybės - nors ir ne nuo vieno kurpaliaus, bet garantuotai - prisiekusių parfumerijos mylėtojų ir tyrinėtojų rezervatai. Beje, pas juos rasit ne tik šito (nes tikrai bus ir kažko itin populiaraus), bet tai bus pagrindas.
Kilnodama dėžutes iš savo kasdieninio kvepalų stalčiaus, pamačiau, kad kai kurių gamintojų buteliukų turiu gerokai daugiau už kitus. Ir tada, įsijungus sąmoningam stebėjimui, įsižiebė ryškus “o kodėl?“.
Kodėl turiu gerokai daugiau Annick Goutal, o ne Serge Lutens? Kodėl nei vieno Amouage, bet ištisa eilė Etat Libre? Ir krūvų krūvos visokių keistų, nežinomų “nesąmonių”, kaip pasakytų madingiausių ir naujausių kvepalų mylėtojai.
Ar bandėt nusipiešti savo psichologinį portretą, pasitelkdami mėgstamiausius kvepalus? Jie išduoda labai daug dalykų, kurie šiaip jau garsiai nepasakomi, o kartais net verčiau nutylimi. Ne tik kitiems, bet neretai - ir sau pačiam. Akis į akį susidurti su tikruoju “aš“ dažniausiai nėra labai maloni patirtis.