PARFUMERIJOS ISTORIJA
Už kelis eurus
Karts nuo karto manęs vis kas nors paklausia, kam man tiek daug kvepalų. Anksčiau nuoširdžiai sutrikdavau, o kartais ir pati imdavau savęs klausti - rimtai, kam gi? Bet niekada apie tai negalvodavau. Tiesiog gyvenau vedama aklos aistros aromatams ir tiek.
Šiandien, išgirdusi panašų klausimą, visada noriu atšauti: kodėl niekas niekada neklausia, kam žmonėms tiek knygų? Arba paveikslų, muzikos įrašų?
Galėčiau pasakoti apie nenumaldomą smalsumą ir trauką meno pažinimui, apie išgyvenimui reikalingą kasdienę estetikos dozę. Maistą sielai.
Bet iš tikro viską galima pakišti po vienu dideliu skėčiu, ant kurio šono ryškiomis raidėmis šviečia užrašas: “Saugi ir komfortiška priebėga nuo išorinio pasaulio.”
Ir, kiek žemiau, mažesniu šriftu - “DIDELIS MALONUMAS.”
Uosti, skaityti, klausytis, grožėtis - tai tik vienas iš būdų išgyventi.
Tačiau šiandienos temos akcentą uždėsiu ne ant meno sukeliamų pojūčių, o ant parfumerijos, kaip meno šakos pažinimo.
Anos savaitės tekste rašiau apie tai, kaip aš renku savo vintažinių kvepalų rinkinį, kuris ir yra skirtas būtent šiam tikslui. Pasidalijau, kuo vadovaujuosi, prieš priimdama sprendimą, pirkti buteliuką, ar ne.
O šiandien pakalbėsime apie aromatus, kurie išgyveno ištisus dešimtmečius, įsirašė į parfumerijos istorijos knygas ir šiandien yra vis dar prieinami šiuolaikiniam vartotojui. Be to, džiugina itin menka kaina.
Nors yra vienas ‘bet’, apie kurį - netrukus.
Ir tas ‘bet’ atrodo štai taip - įsižiūrėkite: